Kanapių vartojimas šimtmečiais buvo susijęs su religinėmis apeigomis ir ritualais. Ypač rastafariai jau seniai vartoja kanapes, kad pagilintų savo religinę patirtį. Tikėjimo nariai kanapes dažnai vadina „išminties žole”, sakoma, kad jos priartina žmogų prie Jah (Dievo). Panašiai jis naudojamas ir hinduizmo tradicijose, kai reiškiama pagarba Šivai ir kitoms dievybėms. Kai kuriose budistinėse kultūrose kanapės naudojamos kaip meditacijos ritualų dalis, kad padėtų praktikuojantiesiems pasiekti aukštesnį dvasinio sąmoningumo lygį.
Daugelis senovės kultūrų tikėjo, kad augalas turi dieviškų ar gydomųjų savybių. Netgi buvo iškelta prielaida, kad Jėzus galėjo vartoti kanapes savo tarnystės metu, nors galutinių įrodymų nėra. Nepriklausomai nuo to, ar kanapės buvo naudojamos tam tikrose religinėse apeigose, ar ne, neabejotina, kad daugelis žmonių jas laiko sakramentu, kurį reikia gerbti ir juo mėgautis.
Nepriklausomai nuo požiūrio į kanapių vartojimą, akivaizdu, kad tūkstančius metų įvairios kultūros ir religijos šį augalą laikė galinga dvasinių tyrinėjimų priemone. Nesvarbu, ar kanapės vartojamos religinei patirčiai pagilinti, ar pagarbai išreikšti, jos jau daugelį amžių yra svarbi daugelio dvasinių praktikų dalis. Kadangi vis daugiau pasaulio šalių pradeda legalizuoti šį augalą, jo vaidmuo šiuolaikinėje dvasinėje praktikoje neabejotinai toliau vystysis.
Kanapių vartojimo religijoje raida
Pastaraisiais metais kanapės vis dažniau įtraukiamos į pagrindinę religinę praktiką. Daugelis krikščioniškų konfesijų pradėjo siūlyti kanapėmis papildytas pamaldas, o kai kurios bažnyčios netgi siūlo „palaiminti” šią žolę. Jungtinėse Valstijose plintant legalizavimui, vis daugiau bažnyčių pradeda įtraukti kanapes į savo apeigas arba leidžia jas vartoti savo tikintiesiems.
Kituose regionuose kanapės vis dar yra daug labiau įsitvirtinusios dvasinėse apeigose ir praktikoje. Pavyzdžiui, Indijoje kanapių vartojimas yra giliai įsišaknijęs induizme. Kanapių prisotintos arbatos dažnai padeda praktikuojantiems asmenims išgyventi gilesnes meditacijos ar religinės kontempliacijos būsenas. Taip pat ir rastafariečiai kanapes tebelaiko šventu sakramentu ir neatsiejama savo tikėjimo dalimi.
Per šimtmečius kanapių vaidmuo religinėje praktikoje labai pasikeitė. Kadangi vis daugiau šalių legalizuoja šį augalą ir jo vartojimas tampa vis labiau pripažįstamas, jo vaidmuo dvasinėje praktikoje tikriausiai taps vis labiau rafinuotas ir paplitęs. Nesvarbu, koks būtų kieno nors požiūris į šį augalą, akivaizdu, kad kanapės šimtmečius vaidino svarbų vaidmenį religinėse praktikose ir tradicijose. Dvasinių apeigų ir ritualų integravimas į kanapių vartojimą greičiausiai atspindi gilų žmogaus poreikį užmegzti ryšį su kažkuo didesniu nei jis pats. Daugeliui kanapės yra priemonė šiam ryšiui užmegzti. Kai vis daugiau šalių legalizuos šį augalą, jo vaidmuo religinėje praktikoje plėsis.
Kanapių vartojimo religinėje praktikoje pavyzdžiai
Kanapių naudojimas religinėje praktikoje per daugelį metų įgavo įvairias formas. Kai kuriuose regionuose jis naudojamas kaip auka ar palaiminimas dievybėms ar dvasinėms būtybėms. Kitose srityse praktikuojantys kanapių arbatų ar gėrimų gali vartoti kaip meditacijos ritualų dalį. Rastafariams kanapių rūkymas yra neatsiejama dvasinių apeigų dalis ir būdas bendrauti su Jah. Hinduizme tikima, kad kanapės suteikia aiškumo ir įžvalgumo meditacinėje praktikoje.
Nepriklausomai nuo jų formos, kanapės religinėje praktikoje jau seniai yra galinga priemonė dvasiniam augimui ar nušvitimui pasiekti. Kadangi vis daugiau šalių pripažįsta šį augalą ir jo vaidmuo šiuolaikinėje dvasinėje praktikoje vystosi, tikėtina, kad kanapių vartojimas dar daugelį metų bus svarbi daugelio religinių tradicijų dalis.
Išvada
Apibendrinant galima pasakyti, kad kanapės religinėms praktikoms naudojamos jau tūkstančius metų ir laikui bėgant labai pasikeitė. Kadangi vis daugiau šalių legalizuoja šį augalą, tikėtina, kad jo vaidmuo dvasinėje praktikoje taps dar labiau paplitęs. Kanapės gali būti naudojamos įvairiais būdais – nuo palaiminimų dievybėms iki pagalbos praktikuojantiems žmonėms pasiekti gilesnį meditacijos ir kontempliacijos lygį. Nesvarbu, ar kanapės laikomos sakramentu, ar tiesiog dar viena dvasinio tobulėjimo priemone, jų vartojimas jau daugelį šimtmečių vaidina svarbų vaidmenį religinėje praktikoje. Taip bus dar daugelį metų.
